2026 m. gegužės antrojoje pusėje Vilniuje įvyko išskirtinis renginys – mažvydiečių susitikimas, subūręs penkių Lietuvos mokyklų mokytojus, kuriuos vienija Martyno Mažvydo vardas ir misija. Tai buvo ne tik pažintinė kelionė po sostinės kultūros erdves, bet ir intensyvi profesinės bendrystės, patirties mainų bei švietimo ateities vizijų diena. Renginį organizavo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija.
Vienijanti Mažvydo vardo galia
Sambūrio „Mes – mažvydiečiai“ pradininkė – Kauno Martyno Mažvydo progimnazija. Pirmasis susitikimas su Martyno Mažvydo vardą turinčiomis mokyklomis įvyko jau prieš 22 m. Toks susitikimas išsiskiria tiek geografine, tiek institucine aprėptimi: jame dalyvauja mokytojai iš skirtingų Lietuvos regionų.
Programos ašimi šį kartą tapo nacionalinės kultūros institucijos. Tai liudija kryptingą tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimą, profesinio tinklo plėtrą ir bendrą atsakymų paiešką į klausimą, kaip šiandienos mokykla gali būti atvira, kūrybiška ir kultūriškai sąmoninga. Tokie renginiai tiesiogiai prisideda prie švietimo kokybės visoje šalyje – mokytojai, dalindamiesi gerosiomis praktikomis, tampa vieni kitiems įkvėpimo šaltiniu
Pažintis su Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Diena prasidėjo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė pristatė institucijos veiklą ir jos visuomeninę misiją: „Turime beveik 600 milijonų fondo vienetų. Jei visus leidinius sudėtume į vieną eilę, jie nusidriektų nuo Vilniaus iki Kauno. Tai – daugiau nei 200 kilometrų lentynų. Viskas, kas išleidžiama Lietuvoje, patenka pas mus. Tai tautos atminties saugojimas“, – pabrėžė A. Žilinskienė.
Profesinis augimas ir bendradarbiavimas
Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovas Justinas Vancevičius supažindino su skaitymo skatinimo iniciatyvomis, projektų skyriaus vadovė Giedrė Čistovienė pasakojo apie skaitmeninę platformą ,,Atsarginė Lietuva: eKultūra“.
Po pristatymo apie skaitmeninę platformą „eKultūra“, vyriausioji kultūros projektų vadovė Silvija Zujūtė pristatė bibliotekoje vykstančius kūrybinius užsiėmimus su moksleiviais, tokiais kaip kūrybinės dirbtuvės, komiksų kūrimas, patyriminis skaitymas su jauniausiais skaitytojais, ir kt.
Mažvydiečiai taip pat aplankė kūrybines erdves: „krapštalyną“ „PATS SAU“, kur mokyklinio amžiaus vaikai ir jaunuoliai, naudodami antrines žaliavas ir bibliotekos įrangą, gali realizuoti savo idėjas, bei suaugusiesiems skirtas medijų dirbtuves, leidžiančias įrašyti ar perrašyti muziką ir kurti savo dainas. Lydimi gidžių, dalyviai susipažino su viešosiomis ir uždarosiomis bibliotekos erdvėmis – archyvais ir knygų saugyklomis, kuriose saugomi dokumentai, liudijantys Lietuvos kultūros istoriją. Tai buvo unikali proga iš arti pamatyti, kaip kruopščiai saugomas ir puoselėjamas mūsų paveldas.
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktorė Eglė Laumelienė pasidalijo idėja įkurti Mažvydo klasę ir priminė apie dar neatskleistas Katekizmo interpretacijas.
Kultūrinė kelionė per Vilnių
Po apsilankymo bibliotekoje renginys tęsėsi Vileišių rūmuose, kuriuose veikia Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Instituto direktorė prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė pristatė instituto veiklas ir paveldo saugojimo kryptis. Dalyviai turėjo progą prisiliesti prie retų leidinių ir rankraščių – tarp jų ir Prūsijos Lietuvos veikėjo Jono Bretkūno raštų. LLTI bibliotekos rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas aprodė vertingiausius fondų eksponatus, o tautosakos archyvo skyriaus mokslo darbuotojaGražina Kadžytė papasakojo apie Vileišių giminės istoriją, rūmų architektūrą ir jų vaidmenį Lietuvos kultūroje.
Vėliau mokytojai lankėsi Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje – susipažino su mokyklos erdvėmis, bendruomene ir veiklomis, gyvai pamatė, kaip Mažvydo vardas šiandien įkūnijamas šiuolaikinėje ugdymo praktikoje. Dienos maršrutą vainikavo apsilankymas vienoje moderniausių šalies mokyklų – Vilniaus Pilaitės gimnazijoje.
Bendras penkių mokyklų stendas – vienybės ženklas
Dar iki susitikimo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija sukūrė bendrą informacinį stendą, kuriame nugulė mokyklų pristatymai: ugdymo filosofijos, išskirtinumai, vizualinė tapatybė, veikla ir tradicijos. Šis kūrinys – dovana mokykloms – tapo aiškiu bendrystės simboliu, parodančiu, kad skirtingose geografinėse vietovėse esančios mokyklos gali kurti bendrus projektus, stiprinti tarpusavio ryšius ir vieningai atstovauti Mažvydo vardo idėjai.
Bendras pasirengimas – nuo idėjos iki dovanos
Sambūriui ruošėsi ir Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokytojai, ir mokiniai: buvo kuriama programa, gaminamos atminimo dovanos. Progimnazijos mokytojos pagamino rankų darbo muiliukus, keramikines seges, o mokiniai „FabLab“ technologija sukūrė ir pagamino lipdukus, prilydytus ant dovanoms skirtų maišelių.
Sambūrio reikšmė
Tokie susitikimai skatina domėjimąsi Martyno Mažvydo darbais, senąja raštija ir Mažąja Lietuva, telkia bendruomenes ir kviečia į prasmingą dialogą tarp kultūros ir švietimo. „Ilgametė šios iniciatyvos tradicija liudija, kad mokyklos gali būti atviros, bendradarbiaujančios ir kultūriškai aktyvios“, – sakė Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktorė Eglė Laumelienė.
Edita Sadauskienė
